dirbdamas už baro girdėjau jus kalbant

Dabar tu pokalbyje apie fetišus. Ar pastebėjai, kad labai daug žmonių prisipažįsta, kad jiems patinka grubus seksas, agresija? Ir jie tai sako tarytum tai būtų be galo nešvanki, iškrypėliška paslaptis. Tarsi sakytų „Antrą valandą nakties aš išsitrinu arganų aliejumi ir jau trečią savaitę dulkinu tą patį lavoną savo garaže.“ Bet pokalbiai apie fetišus išties niekada nėra pokalbiai apie fetišus.

Dabar tu pokalbyje apie svečias šalis. Visi dalinasi patirtimis, kur tik jiems yra tekę gyventi. Pastebėjai, kad dažniausiai šie pokalbiai linksta prie to, kad Lietuvoje gyventi labai chujova? Bet ir pokalbiai apie svečias šalis išties niekada nėra pokalbiai apie svečias šalis.

Dabar tu pokalbyje apie alkoholikus arba smurtaujančius tėvus. Netikėta, bet staiga daugelis sako patyręs kažką tokio. Pastebėjai, kad tokios šeimos vadinamos disfunkcinėmis, nors jų, atrodo, yra kur kas daugiau nei funkcionalių? Gal mes neteisingai apibrėžiame funkcijas. Bet ir pokalbiai apie disfunkcines šeimas išties niekada nėra pokalbiai apie disfunkcines šeimas.

Dabar tu pokalbyje santykius. Atrodo, kad visi tiki į „normalių“ santykių standartą. Visi lygina savuosius santykius su normaliais. Atseit normalūs santykiai prasideda, juose iškyla problema ir ji yra sprendžiama. Pastebėjai, kad daugumai pažįstamų galioja visai kitoks modelis? Regis, kad pirmiausia iškyla problema ir tada ji virsta santykiu, kurių neįmanoma išspręsti. Ta problema užauginama, nors paties santykio net ir nebuvo. Bet ir pokalbiai apie santykius išties niekada nėra pokalbiai apie santykius.

Dabar tu pokalbyje apie… ne. Ne. Dabar tu tyloje. Spengiančioje, stulbinančioje tyloje. Ir pamažu tu pradedi suprasti apie ką yra visi tie pokalbiai. Apie ją.

apie šitą

supistą

tylą.

 

P.S. Puslapis persikėlė ir į facebook’ą – https://www.facebook.com/malonumui/

Reklama

Komentarų: 1

  1. Ir štai su šiuo tekstu, su šia tyla tu pasirodei pasikartojantis, perprantamas, paprastas… žmogiškas. Už tai sakau tau ačiū, net jei po to teko sau pačiai pripažinti, kad visi žmonės tokie esti – pasikartojantys, perprantami ir paprasti. Galbūt visiems mums duotas ribotas kabliukų skaičius ir galiausiai nebeužkabiname viens kito minties, nesužadiname intereso. Save visuomet tokią mačiau, niekuo neypatingą ir pasikartojančią – tai savikritika, o galbūt ir savęs pažinojimas. Dabar ramu. Galbūt visi tokie.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s