cv: visad atmetamas

Sveiki! Aptikau jūsų darbo skelbimą kai mano bičiulis pripisęs trūko virtuvėj po stalu, o aš vogčiomis skaičiau jo facebook‘o susirašinėjimus ir elektroninius laiškus. Norėčiau kandidatuoti į jūsų siūlomą darbo vietą.

Dėl energijos tvermės dėsnio aš tokio pat amžiaus kaip ir visata – esu buvęs visokiausiomis formomis ir visose agregatinėse būsenose. Sykį iš arti stebėjau, kaip dulkinasi du dinozaurai. Pats tuo metu buvau debesėliu iš azoto (pagrindinė bezdalų sudedamoji medžiaga).

Probleminėse situacijose sugebu rasti efektyvų sprendimą. Sykį prirūkęs DMT (psichoaktyvi medžiaga) atsidūriau visatoje, kurios kūrėjas ir dievas buvo heptaseksualas. Problema ta, kad toje visatoje buvo tik keturios lytys – trūko dar trijų. Išsprendžiau šią problemą nusprendęs rytais valgyti septynių grūdų košę, o ne šniot narkotikus.

Daugiau nei dvidešimt metų užsiimu ortogradine lokomocija*;

galiu teikti defenestracijos** paslaugas;

esu profesionalus aplodismentuotojas;

dėl rimtos priežasties galiu skleisti malonų kvapą;

vardan kilnaus tikslo kovočiau už Jus, arba Jūsų pusėje;

viešumoje esu apsišikęs tik vieną kartą;

galiu iš naujo suteikti vardus įvairaus amžiaus vaikams;

esu apsišvietęs ir išsilavinęs – nėra tokio „Cosmopolitan“ numerio, kurio nebūčiau perskaitęs. Žinau kaip atrodyti intelektualiai kol čiulpi bybį;

sugebu nepriekaištingai simuliuoti maro simptomus, ar kitų psichinių ligų ženklus;

esu puiki interjero detalė, tik nereiktų manęs kabinti ant liustros parišus už kaklo;

puikiai piešiu: pirmoji mano darbų ekspozicija įvyko kai man buvo ketveri. Tai vyko galerijoje „snaigės šaldytuvas“;

mano fizinė būklė – puiki. Kiekvienąkart apsilankius pas gydytoją, jis  su užuojauta atsidūsta ir užuot išrašęs vaistų pasiūlo man išgerti (man regis jis užjaučia kitus nabagus).

bet kokioje situacijoje galiu versti kaltę jūsų nemėgstamam asmeniui (studijavau vertimą);

mano didžiausias minusas – visada sakau tai, ką galvoju. Paskutiniame darbo pokalbyje darbdavys pasakė: „Aš galvoju, kad tai nėra minusas…“ ir aš jam atrėžiau „Man pochui, ką tu galvoji.“;

(nors to ir nepadarė, esu užtrikrintas, kad) A. Enšteinas rekomenduotų mane šiam darbui;

remiantis vien fizine patirtimi – esu nemirtingas;

aš apsirengęs darbo pokalbiui

nuo to akimirksnio, kai išsiunčiau šį laišką.

 

* – vaikščiojimas stačiomis

** – žmonių išmetimas pro langą

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s