prisimenu: dabar

Aš prisimenu, kad Fidelis Castro buvo teisininkas.

Aš prisimenu ‘68-ųjų gegužę.

Aš prisimenu, kad Joyce‘as rašė nešvankius laiškus.

Aš prisimenu kaip žaidėm statybų aikštelėje ir Saša krito žemyn ant armatūros. Aš ištiesiau ranką, norėjau, kad jis nesusižeistų. Jis liko sveikut sveikutėlis. Man atrodė, kad tapau dievu ar bent pusdieviu.

Aš prisimenu, kai man buvo aštuoneri, grįžau namo iš kiemo ir pamačiau ten tėvą mušantį mano brolį. Mane apėmė įniršis, įtūžis, pyktis… griebiau metalinį dulkių siurblio vamzdį ir iš visų jėgų tvojau jam per pakaušį. Jis nukrito, nežinau ar neteko sąmonės. Atsimenu, šaukiau broliui „Bėgam!“ Kai dar bėgome laiptais aš panikavau, galvojau „O jei aš jį užmušiau?“ Labiausiai mane sukrėtė ne visas tas įvykis, o tai, kad bėgdamas laiptais supratau, kad norėjau, jog būčiau jį užmušęs.

Aš prisimenu, striptizo klube pasirodydavo įvairiausio plauko vyrai. Verslininkai, IT industrijos sėkmingieji, svečiai iš Vakarų… galiausiai kai gerai nusilaka ir suprimityvėja, kiekvienas jų atsiremia į fizinę tikrovę. Dažnai pastebėtas gestas – vyras pakelia savo rankas, rodo jas šokėjai ir sako: „Šitom rankom… Va šitom rankom aš verslą sukūriau nuo nulio. Nuo nulio… Va šitom rankom.“ Sukūrė verslą / pastatė namus / viską pasiekė / išlipo iš skylės…

Stebint šį gestą ilgainiui į mintis ateina vaizdinys – mažas berniukas, keliantis rankas į viršų ir laukdamas pritarimo, pasididžiavimo juo sako: „Va šitom rankom, tėti, va šitom!“

Aš prisimenu, kai pirmąsyk smogiau kumščiu tėvui į veidą, man buvo dešimt. Jis vožė man atgal tarsi būčiau lygiavertis priešininkas. Kai pamačiau kraują ant jo rankų, pagalvojau, kad tai jo paties kraujas. Po to netekau sąmonės. Ir dabar, galvodamas apie minėtą gestą, galvoju – „Va šitom rankom, tėve, va šitom rankom – jei pultum, aš tave užmuščiau.“

Aš prisimenu pirmosios vaginos kvapą. Prisimenu, nustebau, galvojau „Tikriausiai galėtų būt kur kas blogiau“. Prisimenu antrosios vaginos kvapą. Galvojau „Tikrai galėtų būt geriau“.

Aš prisimenu, kad norėdamas nuvaikyt haliucinacijas ir kraupią būseną, nugesinau penkias cigaretes į savo dilbį. Prisimenu, kad fizinis skausmas suteikia tikrovės pojūtį.

Aš prisimenu, kad gražiausiai giedantį chorą išgirdau Panevėžio moterų kalėjime. Giedojo kalinės.

Aš prisimenu kaip sąskaitinėje, vietoj arbatpinigių klientė paliko savo kelnaites. Žiūrėjau į jas ir galvojau, kad tokių dalykų negaliu nei surūkyt, nei suvalgyt.

Aš prisimenu skausmą. Kartais. Kartais skausmas prisimena mane. Tada mane prisimena džiaugsmas.

Kartais man baisu, kad nebeprisiminsiu, kartais bijau, kad užmarštis viską…

 

aš prisimenu, kad

dabar

yra metas

gaminti prisiminimus.

Reklama

Komentarų: 4

  1. O aš bijau prisiminti. Prisiminimas daiktas labilus. Kuo daugiau kartu vieną ar kitą prisiminimą pakibinsi atmintyje, tuo daugiau šansų, kad jis pradės mutuoti ir tapti man tokiu, kokį “patogiau“ atsiminti. O taip gaila prarasti tos “atmenamos“ akimirkos originalumą

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. atsisakyti prisiminimo akto gali būti išgelbėjimas… bet patys prisiminimai puola neįspėję dažnai. Prisimenu vėl Proust’ą ir jo liepžiedžių arbatą.

      Apie atmintį ir prisiminimus dar labai įdomiai rašė Kundera knygoje “Nemirtingumas.

      Patinka

  2. Aš prisimenu, kad Tavo rašymas visai kaip kvėpavimas.
    Ne visad patogus. Kartais gluminantis, kartais verčiantis pabandyti atsisakyti.
    Kelioms minutėms.
    Bet pradėjęs jau nebegali sustoti.
    Įsimylėjau. Ačiū.

    Patinka

    1. dėkui už atliepą į tekstą.
      skleiski emociją/įspūdį/potyrį toliau-arčiau, kitiems-kitoms.
      išties tai ir šis tekstas yra tolesnė patyrimų sklaida.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s