ateitis iš tavęs juokiasi

„[…] iškritus lytiniams organams, moteris labai blogai jaučiasi, pasidaro prislėgta, nedarbinga.“ Žodžiai iš knygos „Moters buities ir darbo higiena“ (1961 m.). Įsivaizduoju kontekstą: „Leokadija, ko tokia nedarbinga šiandien? Gal pyzda iškrito?“

Praeitis mums kalba ir mes pasijuokiame.

Prieš internetą žmonės gyveno informacinėje dykumoje. Po interneto mes gyvename informacijos tvane, pertekliuje ir staiga perskaitom, kad visą savo gyvenimą šikome neteisingu būdu.

Dabar mes tyčiojamės iš tų pridurkų, kurie fotkina savo maistą ir kelia į instagramą, bet blemba, nuėjus į dailės muziejų susipažįsti su žanru „natiurmortas“ ir supranti, kad daugelis dailininkų tapė obuolius, vynuoges, duoną. Jie mums neatrodo kaip dūchai.

Ant didžiosios kinų sienos yra nupiešti pimpalai, kurie egzistuoja ilgiau nei Jungtinės Amerikos Valstijos. Galima sakyti, kad jie yra patikimesni nei JAV, nes šie pimpalai stabilesni ir lengviau prognuozuojami.

Praeitis mums kalba ir mes pasijuokiame.

Mes pakeliame dešinę ranką sveikindamiesi. Praeityje taip susitikę parodydavo, kad neturi jokio ginklo. Dabar tai, ką mes įvardintumėm kaip „zdarov, seni!“, išties reiškia „aš tavęs nenupisiu nuo vaizdo!“.

Gerdami mes susidaužiame stiklais ir sakom „Į sveikatą!“ Praeityje žmonės taip darė tam, kad susidaužus šlakeliai iš kiekvienos taurės patektų į kitas. Dėl to, kad jei vienoje taurėje būtų buvę nuodų, jų išgertų visi, o tarp jų ir nuodytojas. Mes sakom „Į sveikatą!“, nors išties šis gestas reiškia „Jei pastipsim, tai visi draugiškai.“

Moteriškų drabužių sagos yra kairėje pusėje, nes kai sagos atsirado, jas naudojo tik turtingieji. Moteris aprengdavo tarnai, todėl jiems būdavo patogiau kai sagos kairėje pusėje, nes iš jų perspektyvos tai buvo dešinė. O vyrai kardus segėjo prie kairio šono, todėl jų sagos dešinėje, kad kardas traukiamas iš makščių nekliūtų už sagų. Ir tai paaiškina kodėl man kyla tiek nelaimių kai kovoju kardu dėvėdamas moteriškus drabužius.

Kompanionas. Lotyniškai com panis reiškia su duona. Tas, su kuriuo valgai duoną. Ir kai sakau „Tai bent kompaniją palaikyk kol rūkysiu.“ Išties tai reikštų, pastovėk šalia su duona kol aš kasysiuos plaučius.

Praeitis mums kalba ir mes iš jos juokiamės.

Dabar mes kuriame tai, kas vieną dieną bus praeitis.

Ir galbūt ji kalbės.

Ir jei ji kalbės, gali būti, kad kažkas iš jos juoksis.

Visai kaip mes šiandien.

Smagu.

 

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s