Mes ėjome tik dulkinti avių

Eilinis žmogus, vidutinis žmogus, pats vidurkių vidurkis yra 24,3 metų kinas užsidirbantis 9 733 dolerius per metus, turintis 2,333 vaiko. Galiausiai mirs nuo kokio nors širdies sutrikimo. Ir jo vardas Mohametas. Nors išties, vidutiniškiausias iš visų homo sapiens turi maždaug vieną papą ir vieną kiaušą. Galima sakyti, toks pusė bybio.

Visgi galutinė tiesa yra tokia, kad šio teksto rašymo metu vidutinis žmogus, statistinis vidurkis yra miręs. 2015 metų duomenimis, iš viso  buvo gimę, grubiai skaičiuojant, apie 108,2 milijardo žmonių. Šiandien, gyvųjų yra 7,5 milijardo. Mirusiųjų – 100,7 milijardo.

Tarp tų gyvųjų yra žmonių, bandančių išgelbėti mūsų pasaulį. Kovoti prieš klimato kaitą. Neseni tyrimai atskleidė, kad didžiausias ir mažiausiai pastangų kainuojantis veiksmas, kurį galime atlikti tam, kad išvengtumėme katastrofiško klimato pasikeitimo yra nevalgyti mėsos. Esą rūpindamiesi gyvulių auginimu ir išlaikymu į pasaulį paleidžiame kur kas daugiau medžiagų, kurios didina ozono skylę.

Nors žiauriai ir apibendrintai vertinant situaciją, pats veiksmingiausias būdas išgelbėti šitą pasaulį nuo mūsų pačių yra nesidauginti ir padvėsti. Tam, aišku, gali pagelbėti mėsos nevalgymas. Ir nevalgymas apskritai.

Juk išties mes norime išgelbėti tokį pasaulį, kuriame patys galėtume gyventi. Mes norime išgelbėti save. Todėl šaukti „Gelbėkime pasaulį!“ yra gan didelis susireikšminimas. Mūsų gal ir nebeliktų, bet gyvybė toliau egzistuotų. Absoliuti dauguma kada nors Žemėje gyvenusių rūšių yra išnykusios.

Išgyvenimo instinktas gajus. Mes taip norime išgyventi, kad mums atrodo, jog pasaulis baigsis, jei mes neišgyvensime. Turime išgyventi bet kokia kaina. Ankstesniais amžiais velsiečiai dažnai sėlindavo į Angliją vogti avių. Tokie nusikaltėliai susilaukdavo mirties bausme. Kai juos pagaudavo, jie prisipažindavo esą ėję tik dulkinti avių, o ne jas vogti. Bausmė nebūdavo iš maloniausių, bet vis dėlto ne mirtis.

Spartoje vyrai būdavo skatinami užmegzti homoseksualius santykius, nes buvo manoma, kad karo lauke vyrai kovos aršiau, norėdami nustebinti savo mylimuosius arba apsaugoti juos nuo priešo. Taip, skatinant homoseksualizmą, būdavo didinama tikimybė laimėti mūšį.

Veikiausiai (deklaratyvūs) zoofilai velsiečiai ir homoseksualūs spartiečiai kažkiek prisidėjo prie šiandieninio pusaštunto milijardo. Jei omenin imsime visus kada nors egzistavusius žmones, gyvieji yra mažuma.

Šiandien mane šiek tiek stebina, kad šioje mažumoje apstu kitokių mažumų. Etninės, politinės, rasinės, seksualinės, religinės ir kitos mažumos – kartais man regisi, kad didžiuma žmonių priklauso vienai ar kitai mažumai. Jų atsiranda vis daugiau ir aš nesiimu vertinti gerai tai ar blogai.

Man įdomu ar ateis metas, kai aš būsiu kažkoks senas šiknius, kuris nepripažįsta kokios nors socialinės grupės teisių. Pavyzdžiui dirbtinio intelekto individų teisės balsuoti. „Atsimenu laikus, kai gyvūnėlius vedžiodavome už pavadžio ir jie mums priklausė…“ – „Seneli, dabar draudžiama vartoti „g-„ žodį!“ – „B**t, mes vadinom juos gyvūnėliais ir jiems tai patiko!“

Galbūt ateis akimirka, kai norint, kad kiekviena prakalba būtų vienodai tolerantiška, egalitariška ir politiškai korektiška visų atžvilgiu, geriausia prieš kiekvieną savo viešą ištarmę bus pasiųst na***i visą pasaulį, nieko neišskiriant. Aišku, įmanoma atsargiai sverti kiekvieną savo žodį stengiantis nieko nepapiktinti, bet pirmasis būdas sutaupo laiko. Ir kokia turėtų būti tikslinė auditorija, į ką reiktų taikytis, norint, kad žodžiai deramai pasiektų kaip įmanoma daugiau žmonių? Į 24,3 metų kiną, užsidirbantį 9 733 dolerius per metus ir auginantį 2,333 vaiko? Bet vidutiniškiausias iš visų mahometų yra negyvas…

Tai nėra kritika gausėjančioms mažumoms ar korektiškumo pajuoka. Galiausiai turiu pripažinti, kad viliuosi, kad mes išgyvensime. Net jei tam reikės (melagingai) prisipažinti, kad ėjome dulkinti avių.

Galbūt galiausiai mūsų gyvųjų mažuma prisijungs prie daugumos mirusiųjų ir pačios mažumos apskritai nebeliks. 2016 m. lapkričio 19 dieną vieno iš lietuviškų naujienų portalų populiariausių naujienų top 3 buvo toks:

  1. Hawkingo prognozės šiurpina: Žemės dienos jau suskaičiuotos
  2. Tragiškas pasivaikščiojimas parke: įkritęs ištirpo rūgštinio vandens geizeryje
  3. Devintokams – užduotis sureitinguoti merginų figūras nuo „moteriškos“ iki „perkarusios“

Tarkime, kad mano viltis dėl mūsų išgyvenimo yra naivi ir kvaila. Bet ji vis tiek išlieka. Panašiai kaip ir viltis, kad trečiąjį kartą atsidaręs šaldytuvą tikrai pastebėsiu kažką, ko norėsiu. Nors tiesa ta, kad dažniausiai trečiąjį kartą atsidaręs šaldytuvą dažniausiai pastebiu žvakutes nuo hemorojaus.

Reklama

Komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s