mes negalim būti normalūs

Jei galvoju, kad gyvenimas beprasmis kai guliu ant sofos, tai esu apkiautusi šlanga. Jei galvoju, kad gyvenimas beprasmis kai vaikštau mišku, tada jau labiau primenu mąslų egzistencialistą. Esu matęs du mirusius žmones, vieną atvirą lūžį, mačiau kaip šuo sudraskė katę, mačiau tris avarijas, bet pats baisiausias vaizdas kurį regėjau… buvo kai man besmaukant išsijungė monitorius ir ekrane aš pamačiau savo smaukymo išraišką. Visai keista būt žmogum. (daugiau…)

mirti absurdiškai, su malonumu

Į objektyvią tiesą panašiausias yra gyvenimo absurdas. Man teko savanoriauti onkologiniame vaikų skyriuje ir dalyvauti literatūriniame workshop‘e Belgijoje, hospise, kur savo dienas leido mirštantieji. Tose vietose paliudijau, kad gyvenimo pabaigoje daugelio žmonių žodžiai atrodo kur kas reikšmingesni. Cituotini. Įsimintini. (daugiau…)

nusikaltimai

Aš išprievartavau mergaitę. Įbauginau, kad jei prasitars – užmušiu. Trenkiau jai per veidą, kad įrodyčiau savo ryžtą. Ji tylėjo ketverius metus ir galiausiai prabilo, kai sužinojo, kad taip pat pasielgiau su kita mergaite. Pas mane atėjo jos tėvas su peiliu rankose. (daugiau…)

apie ką čia šitas dabar?..

Auksė man labiausiai patiko tuo, kad buvo funkcionali patelė. Ji dažnai užsidegusi kalbėdavo apie aplinkos taršą Filipinuose, keturioliktąjį Dalai Lamą, gyvūnėlių išnaudojimą kosmetikos pramonei… Prisimenu ją bare klausiančią „O tau patinka, kad žiūrėtų į akis kai čiulpia? (daugiau…)